Sportas ir sveika gyvensena: kelias į geresnę gyvenimo kokybę

Sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, kuri padeda ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir stiprina psichinę sveikatą. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kovoti su ligomis, mažina streso lygį, gerina nuotaiką bei padidina bendrą organizmo atsparumą. Sportuojant, mūsų organizmas gamina endorfinus – laimės hormonus, kurie natūraliai stiprina savijautą ir suteikia energijos kasdieniams iššūkiams.
Fizinio aktyvumo svarba organizmui
Reguliarus sportavimas daro teigiamą įtaką įvairioms kūno sistemoms. Pirmiausia, fizinė veikla stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį bei gerina kraujo apytaką. Tai reiškia, kad net esant padidėjusiam rizikos veiksniui susirgti širdies ligomis, sportas gali padėti šią riziką sumažinti. Be to, sportas skatina raumenų augimą ir stiprina sąnarius, o tai svarbu ypač vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant išlaikyti mobilumą ir nepriklausomybę.
Kita svarbi sporto nauda – medžiagų apykaitos pagerinimas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina nutukimo riziką bei skatina sveiką kūno svorį. Fizinės veiklos metu organizmas degina kalorijas, o tai padeda kovoti su antsvorio problema, kuri dažnai siejama su kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija ir kt.
Sporto poveikis psichinei sveikatai
Be fizinių naudų, sportas turi ir didelį poveikį psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti depresijos ir nerimo simptomus. Endorfinų, kurie išsiskiria sportuojant, poveikis yra panašus į natūralius antidepresantus, kurie padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Taip pat sportas skatina socializaciją – sporto užsiėmimai suteikia galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, keistis patirtimi ir užmegzti draugystes, o tai dar labiau stiprina emocinę sveikatą.

Fizinės veiklos metu susiduriame su įvairiomis situacijomis, kurios moko disciplinos, atkaklumo ir savikontrolės. Šie įgūdžiai labai vertingi ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime, padedant priimti gerus sprendimus bei siekti asmeninių tikslų. Sporto treniruotės moko mus nebijoti nesėkmės, o tai padeda ugdyti atsparumą ir pozityvų požiūrį į gyvenimą.
Sportas kaip gydymo priemonė
Daugelis sveikatos specialistų rekomenduoja sportą kaip dalį gydymo programų įvairioms ligoms ir sveikatos sutrikimams. Pavyzdžiui, fizinė veikla yra neatsiejama dalis reabilitacijos programose po širdies priepuolių ar kitų kardiovaskulinių įvykių. Lengvi pratimai padeda atstatyti širdies funkciją ir stiprina kraujotaką, o tai labai svarbu greitam pasveikimui.
Kita vertus, sportas yra svarbus komponentas gydant diabeto ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną, todėl padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiu būdu sportas tampa natūraliu būdu mažinti priklausomybę nuo vaistų ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Reabilitacijos metu sporto terapija gali būti pritaikyta individualiems pacientų poreikiams. Fizioterapeutai, bendradarbiaudami su gydytojais, rengia specializuotas treniruočių programas, kurios padeda pacientams atstatyti judrumą, stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Tokiu būdu sportas tampa ne tik prevencijos, bet ir gydymo priemone, padedančia atkurti prarastą sveikatą.
Sporto įvairovė ir jo pritaikomumas visiems
Sportas yra universalus ir prieinamas visiems, nes yra daugybė įvairių sporto šakų, pritaikytų skirtingo amžiaus, fizinio pasirengimo lygio ir interesų žmonėms. Galime rinktis nuo lengvo pasivaikščiojimo gamtoje, bėgimo, dviračių sporto, plaukimo iki intensyvių treniruočių sporto salėje. Kiekvienam žmogui galima rasti tinkamą fizinę veiklą, kuri ne tik teikia malonumą, bet ir stiprina sveikatą.
Populiarios sporto šakos kaip joga ar pilates suteikia galimybę ne tik stiprinti kūną, bet ir atpalaiduoti protą. Šios praktikos moko susikaupti, atpalaiduoti įtampą ir gerinti lankstumą. Tai ypač svarbu šiandienos stresų kupiname gyvenime, kai kasdienybės rutinoje lengvai galima prarasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.
Sporto renginiai ir varžybos taip pat skatina bendruomeniškumą. Sporto varžybos, tiek profesionaliose, tiek mėgėjų lygose, sujungia žmones, kurie siekia bendro tikslo – geresnės sveikatos ir asmeninio tobulėjimo. Tokie renginiai padeda kurti sveiką konkurenciją, motyvuoja asmenis siekti aukštų rezultatų ir tuo pačiu metu skatinti teigiamą gyvenimo būdą.
Sveikatos ir sporto ryšys: mitai ir tikrovė
Daugelis žmonių mano, kad intensyvus sportas gali sukelti traumų ar pervargimą, tačiau svarbiausia yra tinkamai subalansuoti treniruočių intensyvumą su poilsiu. Profesionalūs sportininkai visada laikosi griežto treniruočių ir poilsio tvarkaraščio, o kasdienėje praktikoje svarbu išmokti klausytis savo kūno signalų. Per didelis fizinis krūvis be tinkamo poilsio gali sukelti pervargimo sindromą, kuris dar gali turėti neigiamą poveikį bendrai sveikatai.
Kitas paplitęs mitas yra tas, kad sportas yra naudingas tik jauniesiems. Tačiau, tyrimai rodo, kad bet kokio amžiaus žmonėms sportas teikia naudą. Vyresnio amžiaus asmenims reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti mobilumą, stiprina raumenis, mažina kritimų riziką ir netgi padeda užkirsti kelią tam tikroms demencijos formoms. Todėl svarbu pabrėžti, kad niekada nevėlu pradėti sportuoti – kiekvienas žingsnis link aktyvesnio gyvenimo būdo yra svarbus.
Sportas ir mityba: harmoningas ryšys
Sporto veikla ir subalansuota mityba eina koja kojon, siekiant užtikrinti optimalų organizmo funkcionavimą. Sportuojant, padidėja organizmo poreikis energijai ir maistingosioms medžiagoms, todėl labai svarbu teisingai maitintis. Subalansuota mityba padeda atstatyti energijos atsargas, stiprina raumenis ir gerina bendrą fizinę būklę.
Sportininkams rekomenduojama įtraukti į savo mitybą daugiau baltymų, kurie yra svarbūs raumenų atstatymui ir augimui, bei angliavandenių, kurie suteikia energijos treniruočių metu. Be to, svarbu nepamiršti apie vitaminus ir mineralus, kurie padeda stiprinti imunitetą bei užtikrina tinkamą organizmo funkciją. Tinkamai parinkta mityba kartu su reguliariu sportu tampa stipriu pagrindu siekiant ilgalaikės sveikatos ir gerovės.
Sporto poveikis ligų prevencijai
Fizinė veikla yra viena iš efektyviausių priemonių kovojant su lėtinėmis ligomis. Reguliarus sportas mažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir gerina bendrą organizmo atsparumą. Sportuodami, mes stipriname imunitetą, o tai ypač svarbu kovojant su įvairiomis infekcijomis ir ligomis.
Pavyzdžiui, intensyvus fizinis aktyvumas skatina kraujo apytaką, todėl organizmo ląstelės geriau gauna deguonį ir maistingąsias medžiagas, reikalingas jų tinkamam funkcionavimui. Toks procesas padeda organizmui greičiau atremti uždegimus ir kovoti su lėtinėmis ligomis, kurios dažnai būna susijusios su uždegimais. Be to, sportas padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, kas taip pat turi teigiamą poveikį įvairioms endokrininėms sistemoms.
Sporto rekomendacijos kasdieniam gyvenimui
Nesvarbu, ar esate profesionalus sportininkas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatą, svarbu įtraukti sportą į kasdienę rutiną. Pradėti galite nuo paprastų pasivaikščiojimų, lengvų bėgimų ar dviračių važiavimo. Svarbiausia – pasirinkti tokias fizines veiklas, kurios jums teikia džiaugsmą ir motyvuoja judėti.
• Pasivaikščiojimai gamtoje: Šis paprastas būdas palaikyti aktyvumą yra prieinamas visiems. Pasivaikščiojimai miškuose ar parkų takais padeda atpalaiduoti protą ir stiprina širdies veiklą.
• Bėgimas: Bėgimas yra puikus būdas stiprinti raumenis, deginti kalorijas ir gerinti kraujotaką. Pradėkite nuo mažų atstumų ir palaipsniui didinkite krūvį.
• Dviračių sportas: Važiavimas dviračiu ne tik stiprina kojų raumenis, bet ir yra puiki proga pamatyti naujas vietas bei pasimėgauti gamta.
• Joga ir pilates: Šios praktikos padeda gerinti lankstumą, stiprinti branduolio raumenis bei mažinti stresą.
• Sporto salės treniruotės: Jei norite intensyvesnių treniruočių, sporto salėje rasite profesionalią įrangą ir specialistų patarimus, kurie padės pasiekti norimų rezultatų.
Svarbu prisiminti, kad pradėti sportuoti visada galima bet kuriuo gyvenimo momentu. Net ir lengva fizinė veikla, atliekama reguliariai, gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai. Be to, svarbu pasirūpinti tinkamu poilsiu bei atsistatymu po treniruočių, kad išvengtumėte pervargimo ar traumų.
Sporto įtaka bendram gyvenimo stiliui
Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir formuoja mūsų gyvenimo stilių. Asmenys, kurie reguliariai sportuoja, dažnai būna disciplinuoti, energingi ir pozityvūs. Šie asmenybės bruožai atsispindi ir kitose gyvenimo srityse – darbe, santykiuose ir asmeniniame tobulėjime. Sportas moko mus siekti tikslų, kurti ir laikytis planų, o tai yra labai svarbu sėkmingam gyvenimui.
Be to, aktyvus gyvenimo būdas dažnai lemia geresnius mitybos įpročius. Sportuojantys žmonės dažniau renkasi sveikus produktus, vengia greito maisto ir stengiasi maitintis subalansuotai. Toks požiūris padeda išvengti lėtinių ligų, susijusių su nesveika mityba, ir užtikrina, kad organizmas gautų visas reikiamas maistines medžiagas.
Socialinis sportas taip pat stiprina bendruomenės ryšius. Dalyvavimas komandiniuose sporto renginiuose ar bendruose treniruočių užsiėmimuose sukuria stiprią tarpusavio paramos sistemą, kurioje kiekvienas narys jaučiasi svarbus. Tokia bendruomenė gali tapti ne tik sportinių pasiekimų, bet ir asmeninio augimo bei savijautos pagrindu.
Sporto reikšmė šiuolaikinėje medicinoje
Šiuolaikinė medicina vis labiau pripažįsta sporto svarbą gydymo ir prevencijos srityse. Gydytojai vis dažniau įtraukia fizinio aktyvumo rekomendacijas į savo gydymo planus, ypač gydant lėtines ligas. Sporto terapija, kaip papildoma gydymo priemonė, gali padėti ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir stiprinti psichinę sveikatą, mažinti uždegimus ir skatinti organizmo natūralius atstatymo procesus.
Modernios technologijos, tokios kaip išmanieji laikrodžiai ir sveikatos programėlės, padeda žmonėms sekti savo treniruočių rezultatus, stebėti širdies ritmą ir netgi nustatyti asmeninius treniruočių tikslus. Šios priemonės leidžia kiekvienam žmogui individualiai planuoti fizinį aktyvumą ir efektyviau siekti sveikatos tikslų.
Išvados
Sportas yra vienas iš svarbiausių elementų, padedančių pasiekti sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą, mažina streso lygį ir padeda išlaikyti sveiką kūno svorį. Taip pat sportas daro teigiamą poveikį psichinei sveikatai, skatina socialinius ryšius ir padeda kurti disciplinuotą gyvenimo stilių.
Nors kai kurie gali bijoti intensyvių treniruočių dėl galimų traumų ar pervargimo, svarbiausia yra pasirinkti tinkamą fizinę veiklą, kuri atitiktų individualius poreikius ir galimybes. Pradėti galima nuo paprastų užsiėmimų, tokių kaip pasivaikščiojimai, bėgimas ar lengvos pratimų serijos, o vėliau palaipsniui didinti intensyvumą.
Svarbu prisiminti, kad sportas – tai ne tik fizinė veikla, bet ir gyvenimo filosofija. Jis moko mus atkaklumo, disciplinos bei teikia malonumą. Sportuodami mes investuojame į savo ateitį, stipriname kūną ir protą, pasiruošdami įveikti bet kokius gyvenimo iššūkius.
Galiausiai, sportas ir sveika mityba eina koja kojon. Tik subalansuotas gyvenimo būdas, kuriame derinami tinkama mityba, pakankamas poilsis ir reguliarus fizinis aktyvumas, suteikia galimybę išvengti lėtinių ligų ir mėgautis gyvenimu pilnais džiaugsmo akimirkomis. Sportas yra tikras raktas į ilgalaikę sveikatą, gerovę ir gerą savijautą – tai investicija, kuri atsiperka kiekvieną dieną.

Sveika mityba: 8 pagrindiniai principai

https://mitybakitaip.lt/sveika-mityba

Visi suprantame, kad sveika mityba gerina savijautą, stiprina imunitetą, mažina ligų riziką ir padeda kontroliuoti svorį.
Todėl daugelis iš mūsų nori sveikai maitintis. Deja, dažnai nežinome, nuo ko pradėti. Be to, baiminamės, jog teks atsisakyti viso mėgstamo maisto….
Šame straipsnyje pateikiami aštuoni pagrindiniai sveikos mitybos principai parodys, kad maitintis sveikai iš tiesų yra paprasčiau ir skaniau, nei atrodo.
Turinys
• 1. Rinktis sveiką maistą
• 2. Laikytis subalansuotos mitybos
• 3. Vadovautis 80/20 taisykle
• 4. Leisti skonio receptoriams prisitaikyti
• 5. Išmokti skaniai gaminti
• 6. Nepasiduoti marketingo pinklėms
• 7. Pasitelkti maisto papildus
• 8. Sumažinti stresą

1. Rinktis sveiką maistą
   Akivaizdu, kad, sveikai maitinantis, pirmenybė teikiama sveikam maistui. Tačiau koks maistas laikomas sveiku?
   Sveiku maistu laikomi neapdoroti arba minimaliai perdirbti maisto produktai, gausūs vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų.
   Tai ne tik daržovės ar vaisiai, bet ir viso grūdo produktai, gerųjų riebalų šaltiniai bei baltyminis maistas.

Štai 2023 metais Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 470 tūkst. žmonių, parodė, kad pradėjus sveikai maitintis, 40-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo net 8 metais, o 70-mečių – 4 metais!1
Įdomu ir tai, jog didžiausia nauda sveikatai buvo pastebėta valgant viso grūdo produktus, riešutus bei vaisius.
Tad svarbu rinktis ne tik sveiką, bet ir įvairų maistą.

2. Laikytis subalansuotos mitybos
   Kai kurie sveiki produktai turi daugiau naudingųjų medžiagų, todėl turėtų būti valgomi dažniau.
   Viena iš patogiausių priemonių sužinoti, kiek ir kokio maisto reikėtų vartoti, yra sveikos mitybos piramidė.
   Aš rekomenduoju remtis mokslininkų iš Harvardo universiteto parengta nauja maisto piramide, kuri geriausiai atspindi šiuolaikinio žmogaus mitybos poreikius.

Pagal ją, subalansuotą mitybą daugiausia turėtų sudaryti skaidulinis maistas: daržovės, vaisiai ir viso grūdo produktai.
Šiuose produktuose, kaip rodo pavadinimas, be vitaminų, mineralų ir antioksidantų, gausu maistinių skaidulų.
Skaidulos yra be galo naudingos sveikatai: jos saugo nuo vidurių užkietėjimo, skatina gerųjų bakterijų veiklą, mažina daugelio ligų riziką ir netgi gali padėti numesti svorio.
Be to, sveiką mitybą patariama papildyti nerafinuotais augaliniais aliejais, riešutais, sėklomis, ankštiniais ir, jei vartojamas gyvūninės kilmės maistas, žuvimi, paukštiena, kiaušiniais bei 1–2 porcijomis pieno produktų per dieną.
Vis dėlto tai nereiškia, kad turime visiškai atsisakyti „nesveiko“ maisto.

3. Vadovautis 80/20 taisykle
   Daugelis baiminasi pradėti sveikai maitintis, manydami, kad teks atsisakyti saldumynų, greitojo maisto, picų, mėsainių ir kitų mėgstamų, bet „nesveikų“ valgių. Tačiau taip neprivalo būti.
   Visų pirma, nemažai taip vadinamojo „nesveiko“ maisto iš tikrųjų nėra toks.
   Pavyzdžiui, batonas neretai laikomas „nesveiku“ produktu, nors jis nėra nei žalingas (neturi kenksmingų medžiagų), nei naudingas (turi mažai vitaminų, mineralų ir skaidulų).
   Kitaip tariant, valgydami batoną, negauname naudos sveikatai, bet tuo pačiu nepatiriame ir žalos, todėl jis yra tiesiog nemaistingas.
   Antra, net ir iš tiesų nesveikas maistas bus kenksmingas tik dideliais kiekiais.
   Valgant nesveikus produktus, tokius kaip kai kurie traškučiai, greitasis maistas ar rūkyta mėsa, turinčius transriebalų, E priedų bei kitų žalingų ingredientų, problemų kils tik tuo atveju, jeigu tokio maisto vartosime daug ir dažnai:
   • Išstumsime sveiką maistą iš dienos ar savaitės raciono ir nebesurinksime pakankamai maistinių medžiagų, skaidulų, vitaminų bei mineralų.
   • Gausime per daug transriebalų, E priedų ir kitų žalingų ingredientų, kurių didesni kiekiai kenkia sveikatai.
   • Suvartosime per daug kalorijų ir dėl to priaugsime svorio.
   Vadinasi, galime įtraukti „nesveiko“ maisto į savo mitybą ir vis tiek būti sveiki. Paprasčiausia tai pasiekti – vadovautis 80/20 taisykle.
   Tai reiškia, jog maždaug 80 proc. subalansuotos mitybos turėtų sudaryti sveiki ir įvairūs produktai. O į likusius ~20 proc. gali įeiti mažai maistingas ar net nesveikas maistas: saldumynai, greitasis maistas, picos, mėsainiai ir t. t.

Toks „nesveiko“ maisto kiekis yra per mažas, kad pakenktų sveikatai, tačiau pakankamas, jog galėtume mėgautis mėgstamu, bet ne tokiu sveiku maistu.
Taigi, maitinantis sveikai, tikrai nebūtina visiškai atsisakyti „nesveiko“ maisto. Kita vertus, net ir ne itin mėgstamus sveikus produktus su laiku galima pamėgti!

4. Leisti skonio receptoriams prisitaikyti
   Mokslininkai atskleidė, kad valgant neperdirbtą arba mažai perdirbtą maistą, ilgainiui mūsų skonio receptoriai prisitaiko ir jis tampa skanesnis.2 Geras, ar ne?
   Iš asmeninės patirties galiu tai patvirtinti:
   Kiekvienais metais per Kalėdas, grįžęs pas tėvus (iki tol visą laiką laikęsis sveikos mitybos), kelioms dienoms paleidžiu vadžias ir valgau viską iš eilės.

Po švenčių parvažiavęs namo vėl sugrįžtu prie įprastos mitybos. Ir pirmąsias kelias dienas mano iki tol mėgtas sveikas maistas nebūna toks skanus. Tačiau praėjus kelioms dienoms, viskas stoja į savo vėžias ir aš vėl pilnai mėgaujuosi sveika mityba. 😋
Žinoma, jei iki šiol niekada reguliariai sveikai nesimaitinote, tikriausiai jums reikės daugiau nei kelių dienų, kad prisitaikytų skonio receptoriai, bet po kelių savaičių ar mėnesio jūsų iki tol nelabai mėgtas sveikas maistas tikrai turėtų tapti skanesnis.
Tiesa, jeigu net ir pripratus prie sveiko maisto kažkurių produktų vis tiek nemėgstate, jų neprivalote valgyti.
Mūsų organizmas nesupranta, ar ką tik suvalgėme sveikiausią įmanomą maistą, ar didžiausią šlamštą pasaulyje. Jis tesuvokia, kiek kalorijų ir maistinių medžiagų gavo.
Aš asmeniškai negaliu pakęsti lapinių kopūstų, nors tai yra vienas maistingiausių produktų. Bandžiau juos įvairiais būdais pasigaminti, valgyti su skirtingais priedais: Ne, nepatinka.
Tuo tarpu labai mėgstu brokolius, kuriuos aplieju alyvuogių aliejumi ir apkepu oro gruzdintuvėje. O dar jei juos patiekiu kartu su orkaitėje kepta lašiša medaus glaiste… Niam!

5. Išmokti skaniai gaminti
   Taip, laikui bėgant galime labiau priprasti prie sveiko maisto, tačiau geriausias būdas jį pamėgti – išmokti skaniai gaminti.
   Ir ne, jums nereikia tapti kulinarais, norint skaniai pasigaminti sveiką maistą (nebent tai patinka ir turite laiko daug gaminti).
   Šiame tinklaraštyje rasite daugybę sveikų receptų, kaip lengvai, greitai ir skaniai pasigaminti maistingų patiekalų.
   Štai keletas iš jų, kuriuos galite įtraukti į savo mitybos planą:
   • Pusryčiams: avižinė košė, chia pudingas ir blynai su bananais.
   • Pietums: salotos su vištiena, kiaušinių salotos ir lašišos sumuštiniai.
   • Vakarienei: pesto makaronai, saldžiarūgštė vištiena ir mėsos kukuliai pomidorų padaže.

Be to, per kelias minutes galima pasiruošti ir sveikų užkandžių, pavyzdžiui, jogurtą su granola bei uogomis, „Trail Mix“ mišinį ar žaliąjį kokteilį.
Taip pat nebijokite berti druskos ant maisto, kadangi tai – labiausiai valgius paskaninantis ingredientas.
Pastebėjimas: Jeigu netikite, pabandykite orkaitėje išsikepti bulves be jokių prieskonių, tik su druska, ir bulves be druskos, bet su prieskoniais (kurie neturi druskos). Pamatysite, kad be drukos paruoštos bulvės, nepaisant prieskonių, bus kur kas mažiau skanios.
Tyrėjai atskleidė, jog asmenims su normaliu kraujospūdžiu nėra priežasties pernelyg riboti suvartojamo druskos kiekio.3
Jei geriate pakankamai vandens, kasdien nevalgote greitojo maisto ir į mitybą įtraukiate kalio turinčių produktų (pvz., bulvių, bananų ar špinatų), galite nebijoti berti truputį druskos ant savo maisto. Na, bent jau aš tai tikrai ir toliau darysiu.
Galiausiai, dažniau gamindami namuose, dar ir gerokai sutaupysite.

6. Nepasiduoti marketingo pinklėms
   Vyrauja nuomonė, jog sveika mityba yra brangi ir ne visi gali sau leisti jos laikytis.
   Ir nors sveikas maistas (ypač vaisiai bei daržovės) iš tiesų šiek tiek brangesnis nei smarkiai perdirbti produktai, bene pagrindinė šio įsitikinimo priežastis – organinio maisto mada.
   Iš karto noriu pabrėžti, kad ekologiškas ir organinis maistas nėra tas pats. Ekologija yra labai svarbi ir, jeigu tik leidžia galimybės, reikėtų rinktis kuo ekologiškesnį maistą.
   Tačiau neretai po šia etikete slepiasi organiniai produktai, kurie nebūtinai yra sveikesni: tyrimai rodo, jog įprastas maistas savo maistingumu ir saugumu nenusileidžia organiniam.4
   Taip yra todėl, kad natūralių ir sintetinių chemikalų kiekis maiste yra per mažas, jog turėtų apčiuopiamą neigiamą poveikį žmogui.
   Pavyzdžiui, bulvėse randamas kenksmingas chemikalas solaninas, bet jo dozė yra per maža, kad mums pakenktų.
   Net ir patys organiškiausi produktai turi toksiškų chemikalų, kurių didelis kiekis gali kenkti sveikatai. Todėl nemažai žmonių permoka už maistą, kuris iš esmės niekuo nepranašesnis už įprastą.
   Dar blogiau – mažesnes pajamas gaunantys asmenys, manydami, jog tik organinis maistas yra sveikas, ir matydami jo kainas, susidaro klaidingą įspūdį, kad sveika mityba yra neįperkama.
   Tačiau pirkdami neorganinį maistą mes beveik nieko neprarandame. Įprastas maistas ne tik yra saugus, bet ir suteikia tokį patį arba labai panašų kiekį kalorijų, maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų bei antioksidantų.
   Tas pats pasakytina ir apie maisto prekės ženklus. Nors tam tikrų ne maisto prekių kaina dažnai atitinka kokybę, su maistu situacija yra kitokia. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių maistingumas praktiškai nesiskiria, nepriklausomai nuo prekės ženklo.
   Na, o tuos pačius vaisius ir daržoves perkant sezono metu, galima dar labiau sutaupyti. Galiausiai, kiek dar pinigų išvaistoma ant beverčių maisto papildų…
7. Pasitelkti maisto papildus
   Valgydami daugiausia sveiką ir įvairų maistą, turėtume gauti pakankamai vitaminų, mineralų, antioksidantų bei skaidulų, tačiau yra keletas išimčių.
   Dėl to Harvardo mokslininkai savo sudarytoje sveikos mitybos piramidėje daugumai žmonių rekomenduoja šiuos maisto papildus:
   • vitamino D;
   • mulvitaminų;
   • kalcio (jei nevartojami pieno produktai).
   Nors kai kuriuose produktuose yra truputį vitamino D, surinkti jo užtektinai vien tik su maistu beveik neįmanoma. Todėl likusį kiekį turime gauti iš saulės, ir štai čia kyla problemų.
   Pavyzdžiui, Estijoje atlikto tyrimu metu buvo nustatyta, kad net 73 proc. estų žiemą kenčia nuo vitamino D stygiaus.5
   2023-ųjų sausį saulė Vilniuje švietė vos 5 valandas, tad manau, jog nėra abejonių, kad pas mus situacija panaši.
   Dėl šios priežasties gyvenant Lietuvoje, ypač šaltuoju metų laiku, vertėtų pagalvoti apie vitamino D maisto papildą. Tai – vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų geriau jaustis, turėti daugiau energijos ir sustiprinti imunitetą, gyvenant lietuviško klimato sąlygomis.
   Nusprendus vartoti vitamino D papildą, jis turėtų:
   • Suteikti 2000–4000 IU per dieną (rekomenduojama efektyvi dozė suaugusiam žmogui).
   • Būti cholekalciferolio (vitamino D3) formos (geriausiai organizmo įsisavinama forma).
   Kalbant apie multivitaminus, daug kas mano, jog nusipirkę juos galės nesilaikyti sveikos mitybos principų, nes ir taip gaus visus reikiamus vitaminus bei mineralus. Ech, kad tai būtų paprasta!
   Multivitaminuose esantys vitaminai ir mineralai dažniausiai yra prasčiausios formos, tokios kaip oksidas, dėl to organizmas pasisavina tik mažą jų dalį.
   Štai į didžiąją dalį multivitaminų įeina magnio oksidas, kuris pasisavinamas daug blogiau nei magnio citratas:6
   Medžiaga Pasisavinamas kiekis
   Magnio oksidas ~4%
   Magnio citratas ~40%
   Negana to, multivitaminų pagrindą paprastai sudaro medžiagos, kurių ir taip lengva gauti su maistu, pavyzdžiui, vitaminai A, C ir E.
   Multivitaminai padeda papildomai surinkti vitaminų ir mineralų, kurių gali šiek tiek trūkti, todėl juos rekomenduoja ir Harvardo mokslininkai, ir aš pats juos vartoju. Vis dėlto negalima tikėtis, kad jie panaikins didžiulį vitaminų ir mineralų stygių.
   Taip pat naudingi gali būti žuvų taukai (iš jų gaunant bent vieną gramą EPR/DHR), tačiau pradedama abejoti jų veiksmingumu.7
   Kitiems likusiems maisto papildams (nebent tai būtų proteinas, kurį laikau maistu, o ne papildu) neverta švaistyti pinigų, išskyrus tuos atvejus, kai juos rekomenduoja gydytojas.
8. Sumažinti stresą
   Paskutinis principas nėra tiesiogiai susijęs su maistu, bet jį būtina aptarti, kadangi vien subalansuota mityba negarantuoja sklandaus virškinimo.
   Nors daugybę metų maitinuosi sveikai, ilgą laiką susidūriau su virškinimo problemomis dėl streso.
   Tai patvirtina ir tyrimai, rodantys akivaizdžią streso įtaką virškinimo sistemos veiklai.8
   Dar labiau stebina, kad kai kurios studijos, tiesiogiai lyginusios griežtosios FODMAP mitybos ir ne mitybinių metodų (pavyzdžiui, streso valdymo) veiksmingumą, nustatė, jog abu būdai pagerino žarnyno simptomus tokiu pat lygiu!9
   Nepadeda ir tai, kad streso hormonas kortizolis prisideda prie vandens kaupimosi organizme, todėl pradėjus nerimauti, kūno svoris gali šoktelti į viršų. O tai metant svorį gali sukelti dar daugiau streso…
   Svarbu pabrėžti, jog kalbama apie nuolatinį stresą. Visiškai streso išvengti neįmanoma, o truputį jo netgi yra sveika. Tačiau jei laikotės sveikos mitybos ir vis tiek susidūriate su virškinimo problemomis, reikėtų pabandyti sumažinti savo streso lygį.
   Aišku, lengviau pasakyti nei padaryti, bet šie trys patarimai padės ženkliai sumažinti stresą:
   • Gerai išsimiegokite. Eikite gulti ir kelkitės tuo pačiu laiku, prieš miegą venkite mėlynos šviesos, miegokite vėsiame, tamsiame bei tyliame kambaryje, nevartokite kofeino antroje dienos pusėje ir dieną gaukite natūralios šviesos.
   • Reguliariai darykite kardio. Bėgiokite, važinėkite dviračiu, plaukiokite, šokinėkite virtuve, lipkite laiptais, žygiuokite, šokite, užsiimkite HIIT treniruotėmis ar kitaip padidinkite širdies ritmą sporto metu.
   • Naudokite atsipalaidavimo technikas. Medituokite, praktikuokite jogą ar atlikite kvėpavimo pratimus.
   Nenuvertinkite streso įtakos!

Sportas ir hormonai

https://www.eurovaistine.lt/patarimai-ir-straipsniai/sveikata/geresnei-gyvenimo-kokybei-sportas-ir-laimes-hormonai-25-04?

„Sportuojant organizme išsiskiria įvairūs hormonai, kurie tiesiogiai veikia emocinę būseną. Vieni iš jų – endorfinai, vadinami „laimės hormonais“. Jie išsiskiria intensyvios fizinės veiklos metu, pavyzdžiui, bėgiojant ar užsiimant aerobine veikla. Būtent šie hormonai kelia nuotaiką ir suteikia energijos“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Vaistininkas išskiria ir dopaminą – motyvacijos ir atlygio hormoną. Jis išsiskiria pasiekus užsibrėžtą tikslą, pavyzdžiui, nubėgus ilgą distanciją ar atlikus sudėtingą pratimą.

„Serotoninas – hormonas, padedantis reguliuoti nuotaiką ir miegą. Aktyviai judant gryname ore, jo lygis didėja, todėl mes jaučiamės ramesni tiek fizinės veiklos metu, tiek po jos. Ir, žinoma, sportuojant mūsų kūnas gamina kortizolį – streso hormoną, tačiau tinkamai paskirstant krūvį ir poilsį, jo lygis stabilizuojasi, o organizmas tampa atsparesnis stresui“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Kokie maisto produktai ir vitaminai svarbiausi sportuojant?

Kad organizmas gautų reikiamas medžiagas, vaistininkas pataria tinkamai subalansuoti mitybą ir prireikus ją papildyti maisto papildais.

„Būtinai į savo mitybą įtraukite daugiau baltymų, kurie būtini raumenų atsistatymui ir augimui. Jų galima pasisavinti iš liesos mėsos, žuvies, ankštinių produktų, kiaušinių ir baltyminių kokteilių. Taip pat nepamirškite angliavandenių, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Rinkitės sudėtinius angliavandenius, tokius kaip pilno grūdo produktai, avižos, vaisiai“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Pasak vaistininko, yra trys svarbiausios medžiagos, kuriomis reikėtų pasirūpinti aktyviai sportuojant.

„Įtraukite į savo mitybą omega-3 riebalų rūgščių, nes jos padeda mažinti uždegiminius procesus ir, svarbiausia, palaiko širdies veiklą. Omega-3 riebalų rūgščių gausu riebiose žuvyse, linų sėmenyse. Taip pat vartokite magnį, kuris padeda atsipalaiduoti įsitempusiems raumenims. Daugiausiai magnio galite pasisavinti iš riešutų ir žalių daržovių“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Jis pataria nepamiršti ir B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos gamybai ir nervų sistemai. Jų galima gauti iš raudonos mėsos, viso grūdo produktų, kiaušinių ir pieno produktų.

Ką daryti, jei patyriau traumą?

Vaistininkas M. Rutalė pasakoja, kad pradėjus aktyviau sportuoti gali padažnėti traumos, tokios kaip patempimai, sumušimai ir sąnarių apkrovos. Jis pataria, kaip pasirūpinti skirtingomis traumomis:

„Jeigu pasitempėte raumenį ar sąnarį, skausmą galite malšinti naudodami priešuždegiminius tepalus. O jeigu susitrenkite kūno dalį, šaldykite ją šaltu kompresu – darykite tai tris kartus per dieną po 15-20 minučių. Visgi, jei trauma rimtesnė – skausmas ir patinimas stiprėja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.

Pavasaris – laikas pradėti judėti!

„Sportas pavasarį – puikus būdas sustiprinti kūną ir pagerinti nuotaiką. Svarbiausia pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, nepamiršti poilsio ir atidžiai klausytis savo kūno signalų. Mankštinkitės reguliariai ir jau greitu metu pajusite energijos ir geros nuotaikos antplūdį, kuris palengvins vasaros laukimą“, – šypsosi vaistininkas M. Rutalė. 

Judėjimas ir veido oda: jie susiję kur kas labiau, nei galėtumėte pamanyti

Pavasarį daugelis žmonių pradeda aktyviau judėti – daugiau laiko praleidžiame gryname ore, sportuojame ir siekiame geresnės savijautos. Sportas dažniausiai siejamas su kūno linijomis, širdies sveikata ir energijos palaikymu, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pastebi, kad retas žino apie fizinio aktyvumo svarbą mūsų veido odai. Anot jo, geresnė kraujotaką, aktyvesnė limfotaka ir hormonų balansas – viskas prisideda prie sveikos ir švytinčios odos.

Ryšys tarp sporto ir veido odos

„Sportuojant padažnėja širdies ritmas, o kraujagyslės išsiplečia, todėl kraujas lengviau pasiekia visas organizmo ląsteles, įskaitant ir odą. Tai reiškia, kad sporto dėka mūsų oda geriau aprūpinama deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Taip pat skatinama kolageno gamyba, o tai sulėtina raukšlių atsiradimą ir gerina odos elastingumą“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Jis priduria, kad pagerėjusi kraujotaka padeda greičiau sumažinti odos uždegimus, pavyzdžiui, aknę ar kitus sudirgimus.

Limfinė sistema – kas tai?

Limfinė sistema yra atsakinga už skysčių pertekliaus šalinimą iš organizmo. Vaistininkas M. Rutalė teigia, kad jei limfotaka lėta, ant veido gali ilgiau laikytis patinimai ir paburkimai, ypač aplink akis.

„Fizinis aktyvumas suaktyvina limfos tekėjimą, todėl sumažėja paburkimai ir patinimai. Taip pat aktyvus judėjimas padeda efektyviau šalinti toksinus iš organizmo, o tai gali sumažinti odos bėrimus ir kitus uždegimus“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Hormonų poveikis odos būklei

Anot vaistininko, sportuojant organizme išsiskiria daugybė hormonų, kurie tiesiogiai veikia odos būklę.

„Štai endorfinai mažina stresą, o tai gali padėti išvengti hormoninių spuogų ir kitų odų uždegiminių odos ligų. Taip pat subalansuotas fizinis aktyvumas padeda palaikyti testosterono ir estrogenų pusiausvyrą bei reguliuoti riebalų išsiskyrimą odoje“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Kaip sporto metu pasirūpinti savo oda?

Kad sportas turėtų teigiamą poveikį ne tik kūnui, bet ir veido odai, vaistininkais išskiria pagrindines taisykles:

„Prieš sportą nusivalykite makiažą ir neapkraukite odos sunkiais kremais, kad neužkimštumėte porų. Po sporto veidą nuplaukite švelniu prausikliu, kad pašalintumėte prakaito likučius ir nešvarumus. Tuomet tepkite lengvą drėkinamąjį kremą arba serumą su hialurono rūgštimi. Ir, svarbiausia, nepamirškite prieš ir po sporto gerti pakankamai vandens, kad sudrėkintumėte savo odą iš vidaus“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.

Taip pat vaistininkas primena – sportuojant lauke svarbu nepamiršti apsauginio kremo su SPF filtru nuo žalingų saulės spindulių.

„Reguliarus judėjimas ne tik gerina savijautą, bet ir padeda pasirūpinti savo veido oda. Tad sportuokite, mėgaukitės aktyviu judėjimu gryname ir ore ir leiskite savo odai švytėti. Užsiimdami reguliaria fizine veikla ne tik galėsite džiaugtis stiprėjančiu kūnu ar dailesne veido oda, bet ir energija bei gera nuotaika“, – šypsosi vaistininkas M. Rutalė.

Mankštos nauda: 5 pagrindiniai privalumai

Kai kurie žmonės kasdien susiduria su gyvenimo iššūkiais, ieško būdų, kaip pagerinti savijautą, o daugelis iš mūsų net nepastebime, kiek gali lemti nedideli pokyčiai. Tam tikri sprendimai, kuriuos priimame, gali lemti ilgalaikę mūsų gyvenimo kokybę, o vienas iš jų yra mankšta. Kodėl vieni žmonės jaučiasi labiau energingi, jų kūnai išlaiko stiprią struktūrą, o kiti kenčia nuo skausmų ir nuovargio? Vienas atsakymas slypi įprastose, bet dažnai neįvertintose kasdienėse veiklose, tokiose kaip mankšta. Mankštos nauda yra akivaizdi, tad apie ją plačiau kalbame šiame straipsnyje.

Mankštos nauda raumenų ir kaulų sistemai

Pirma ir bene svarbiausia mankštos nauda yra jos poveikis raumenų ir kaulų sistemai. Reguliari fizinė veikla stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Raumenų stiprinimas padeda kūnui išlaikyti teisingą laikyseną, o stiprūs raumenys apsaugo kaulus nuo per didelio krūvio. Taip sumažėja rizika patirti traumas, kurios dažnai kyla dėl raumenų disbalanso ar silpnumo.

Fizinis krūvis padeda išsaugoti kaulų tankį, ypač su amžiumi. Osteoporozės ir kitų su kaulais susijusių ligų prevencijos priemonės yra glaudžiai susijusios su mankšta. Tyrimai rodo, kad nuolatinė mankšta gali sustabdyti kaulų tankio mažėjimą ir netgi jį padidinti. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kurie yra jautrūs kaulų lūžiams ar skilimams.

Ne mažiau svarbi yra sąnarių sveikata. Tinkamai pasirinktos mankštos rūšys, tokios kaip tempimai ar jėgos pratimai, padeda išlaikyti sąnarių judrumą, mažina sąnarių skausmus ir padeda išvengti artrito. Reguliariai mankštinantis, sąnariai yra geriau aprūpinami maistinėmis medžiagomis, nes mankštos metu suaktyvėja kraujotaka, kuri padeda maistingosioms medžiagoms patekti į sąnarių audinius.

Be to, mankšta skatina kolageno gamybą organizme. Kolagenas yra pagrindinė baltymų rūšis, kuri užtikrina audinių, kaulų ir sąnarių elastingumą bei stiprumą. Reguliariai sportuojantys žmonės turi mažesnę tikimybę susidurti su degeneracinėmis kaulų ir raumenų ligomis, todėl mankšta tampa būtina kasdienio gyvenimo dalimi.

Mankšta gerina miego kokybę, kuri yra ypač svarbi

Miegas – tai vienas svarbiausių procesų, užtikrinančių mūsų kūno atsinaujinimą ir psichologinę pusiausvyrą. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių susiduria su miego sutrikimais. Įdomu, kad reguliari mankšta yra vienas iš natūralių būdų pagerinti miego kokybę.

Fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso hormono – kortizolio – lygį, kuris dažnai trukdo užmigti ir kokybiškai pailsėti. Be to, mankšta išskiria endorfinus – laimės hormonus, kurie ne tik gerina nuotaiką, bet ir padeda pasiekti gilesnį miegą. Po intensyvaus fizinio krūvio organizmas tampa labiau pavargęs, todėl lengviau pasiekti giliąją miego fazę, kuri yra svarbi kūno atsistatymui.

Nors daugeliui atrodo, kad fizinis aktyvumas vakarais gali sukelti neramų miegą, tyrimai rodo, kad tai netiesa. Net ir vėlesniu metu atlikta lengva mankšta, tokia kaip joga ar tempimai, gali padėti atsipalaiduoti ir geriau užmigti. Tačiau svarbu rasti tinkamą balansą tarp intensyvios ir švelnios mankštos, kad poveikis būtų teigiamas.

Miegas taip pat turi tiesioginį ryšį su mūsų imunine sistema. Kokybiškas miegas stiprina organizmo gynybinę sistemą, o fizinis aktyvumas, kaip įrodė tyrimai, gerina miego struktūrą. Žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, rečiau skundžiasi lėtiniu nuovargiu ar mieguistumu dienos metu.

Akivaizdi mankštos nauda matoma padidėjusioje judesių amplitudėje

Judesių amplitudė – tai kūno gebėjimas laisvai ir be skausmo atlikti įvairius judesius. Nors šis aspektas dažnai yra ignoruojamas, jis labai priklauso nuo fizinio aktyvumo lygio. Kai kūnas nėra fiziškai aktyvus, judesių amplitudė mažėja, o tai gali sukelti sąnarių sustingimą, raumenų įtempimą ir net lėtinius nugaros skausmus.

Reguliari mankšta padeda išlaikyti sąnarių judrumą ir lankstumą. Pavyzdžiui, tempimo pratimai, kurie yra nFfinieatsiejama mankštos dalis, gali padidinti raumenų ir sąnarių elastingumą. Tai ne tik padeda atlikti kasdienius judesius su mažesniu pasipriešinimu, bet ir apsaugo nuo traumų.

Didėjant judesių amplitudei, pagerėja bendra kūno koordinacija. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali kilti sunkumų judant ar atliekant paprastus veiksmus, tokius kaip lenkimasis ar atsisėdimas. Kuo lankstesnis yra žmogaus kūnas, tuo mažesnė tikimybė, kad neteisingai atliktas judesys sukels skausmą ar traumą.

Dar vienas svarbus aspektas tai, kad mankšta pagerina kraujotaką, o tai padeda greičiau atsistatyti po traumų. Padidėjusi kraujotaka užtikrina, kad raumenys ir sąnariai gauna daugiau deguonies bei maistingųjų medžiagų, būtinų normaliam jų funkcionavimui ir gijimui.

Rytinės mankštos nauda pasireiškia didesniu žvalumu ir produktyvumu

Kiekvienas esame pastebėję, kad dienos pradžia turi didžiulę įtaką tam, kaip jausimės likusią dienos dalį. Dauguma žmonių, kurie pradeda rytą su mankšta, pastebi, jog jų energijos lygis dienos metu yra aukštesnis, o nuotaika – geresnė. Kodėl taip yra?

Rytinė mankšta skatina endorfinų gamybą, o tai suteikia energijos ir žvalumo visai dienai. Fizinė veikla taip pat skatina deguonies tekėjimą į smegenis, pagerina koncentraciją ir kognityvines funkcijas. Dėl to žmonės, kurie mankštinasi ryte, dažnai pastebi, kad jų produktyvumas darbe ar studijose yra didesnis.

Kitas svarbus aspektas – mankšta rytais padeda reguliuoti medžiagų apykaitą. Kuomet pradedame dieną nuo fizinės veiklos, mūsų kūnas greičiau degina kalorijas, o tai padeda išlaikyti sveiką svorį ir išvengti energijos šuolių, kuriuos dažnai sukelia nesubalansuota mityba.

Nors kai kuriems rytinė mankšta gali atrodyti kaip iššūkis, įpratus įtraukti ją į kasdienę rutiną, galima pastebėti, kad tai ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir suteikia emocinį stabilumą. Toks rytinis ritualas padeda pradėti dieną su teigiamu nusiteikimu, nes mankšta sukelia pasitenkinimo jausmą.

Reguliari mankšta padeda kontroliuoti svorį

Vienas iš svarbiausių mankštos privalumų – tai jos poveikis svorio reguliavimui. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje daugelis žmonių susiduria su antsvoriu, mankšta yra viena iš efektyviausių priemonių, padedančių išlaikyti sveiką kūno masės indeksą (KMI).

Fizinis aktyvumas padidina kalorijų sunaudojimą, o tai leidžia organizmui sudeginti daugiau riebalų. Ypač veiksmingi yra jėgos ir aerobikos pratimai, kurie ne tik sudegina kalorijas, bet ir stiprina raumenų masę. Kuo daugiau raumenų turite, tuo greičiau organizmas degina kalorijas netgi ramybės būsenoje.

Svarbu suprasti, kad mankšta taip pat reguliuoja apetitą. Žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, pastebi, jog jų kūnas natūraliai pradeda rinktis sveikesnį maistą ir mažiau persivalgo. Taip yra dėl hormonų reguliacijos, kurią skatina fizinė veikla. Leptinas ir grelinas – hormonai, atsakingi už alkio ir sotumo pojūtį – veikia efektyviau, kai kūnas yra fiziškai aktyvus.

Be to, mankšta padeda išvengti su antsvoriu susijusių sveikatos problemų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei metabolinis sindromas. Reguliariai mankštinantis, organizmas geriau tvarko insulino gamybą ir cukraus kiekį kraujyje, todėl sumažėja šių ligų rizika.

Mankšta yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, kuri ne tik padeda išlaikyti tinkamą fizinę formą, bet ir stiprina psichologinę būklę. Reguliariai mankštinantis, kūnas tampa atsparesnis, energingesnis ir sveikesnis. Mankštos nauda atsispindi visose gyvenimo srityse – nuo geresnio miego ir padidėjusios judesių amplitudės iki svorio kontrolės. Tai yra paprasta, tačiau itin veiksminga priemonė, siekiant geresnės gyvenimo kokybės.

Sveika gyvensena prasideda nuo fizinio aktyvumo

Ar kada pagalvojote, kodėl vieni žmonės atrodo energingi ir švytintys, o kitiems net po ilgo poilsio sunku atsikelti ryte? Koks yra tikrasis raktas į ilgalaikę sveikatą ir gerą savijautą? Galbūt atsakymas slypi ne tik sveikoje mityboje ar išmiegotuose aštuoniose valandose, bet kažkur gilesnėje kūno ir proto harmonijoje. Vienas dalykas yra aiškus – sveika gyvensena prasideda nuo judesio. Tačiau ką tai reiškia ir kodėl būtent fizinis aktyvumas tampa neatsiejamu sveikos gyvensenos pagrindu?

Sveika gyvensena pasižymi keliais esminiais principais

Sveika gyvensena nėra paprastas sprendimas ar vienadienė iniciatyva. Tai gyvenimo būdas, kurio pagrindas yra keli svarbūs principai, apimantys kūno, proto ir emocinę gerovę. Kiekvienas iš šių principų yra tarpusavyje susijęs ir kartu formuoja tvirtą pagrindą ilgalaikei sveikatai.

Pirmasis sveikos gyvensenos elementas yra subalansuota mityba. Kiekvienas mūsų organizmo procesas, pradedant ląstelių regeneracija ir baigiant energijos gamyba, priklauso nuo to, ką dedame į savo kūną. Mityba turi būti įvairi ir subalansuota, kad aprūpintume organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis. Tai yra tarsi kuro šaltinis, padedantis kūnui funkcionuoti tinkamai.

Antras svarbus sveikos gyvensenos principas – emocinis ir psichologinis balansas. Stresas yra vienas didžiausių šiuolaikinės visuomenės priešų. Ilgalaikis stresas gali sukelti rimtas fizines ir psichologines problemas, tokias kaip širdies ligos ar depresija. Mokymasis valdyti stresą per meditaciją, kvėpavimo pratimus ar kokybišką poilsį yra esminė sveikos gyvensenos dalis.

Ne mažiau svarbus yra ir poilsis. Miegas – tai laikas, kai organizmas atsigauna, atstato pažeistas ląsteles, stiprina imuninę sistemą ir atkuria energijos atsargas. Miego trūkumas gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir rimtus sveikatos sutrikimus. Todėl tinkamas poilsio ir darbo balansas yra būtinas norint palaikyti sveiką kūną ir protą.

Ir pagaliau – fizinis aktyvumas. Judėjimas yra būtinas ne tik tam, kad palaikytume gerą fizinę formą. Jis tiesiogiai veikia daugybę organizmo funkcijų ir yra vienas pagrindinių sveikos gyvensenos ramsčių. Tai ne tik kūno stiprinimas, bet ir emocinės pusiausvyros palaikymo bei streso valdymo galimybė.

Kodėl visko pradžia turėtų būti reguliarus fizinis aktyvumas?

Reguliarus fizinis aktyvumas yra tarsi sveikos gyvensenos „variklis“. Nors galima pradėti nuo įvairių sveikatos aspektų, fizinis aktyvumas dažnai tampa natūraliu pradiniu tašku, nes jo rezultatai pastebimi greičiausiai ir labiausiai tiesiogiai veikia mūsų kūno savijautą.

Vienas pagrindinių priežasčių, kodėl reikia pradėti nuo fizinio aktyvumo, yra jo gebėjimas greitai pagerinti nuotaiką ir energijos lygį. Daugelis žmonių, pradėję reguliariai judėti, jau po pirmųjų treniruočių pastebi teigiamus pokyčius – sumažėjusį stresą, pagerėjusią nuotaiką ir didesnį darbingumą. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai, vadinami „laimės hormonais“, kurie padeda mums jaustis geriau.

Kita priežastis – fizinio aktyvumo universalumas. Skirtingai nuo kitų sveikatos principų, judėjimas tinka visiems ir gali būti pritaikytas pagal kiekvieno poreikius. Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar jau esate patyręs sportininkas, judėti gali kiekvienas. Svarbu rasti savo tempą ir metodus, kurie ne tik būtų veiksmingi, bet ir malonūs.

Fizinio aktyvumo svarba taip pat slypi jo poveikyje organizmo funkcijoms. Reguliari fizinė veikla stiprina širdį, gerina kraujotaką ir padeda organizmui išlikti sveikam ilgus metus. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai juda, mažiau serga širdies ligomis, diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Tai ypač svarbu tiems, kurie siekia ne tik geros savijautos, bet ir ilgalaikės sveikatos.

Ir, galiausiai, fizinis aktyvumas veikia ne tik kūną, bet ir protą. Daugelis žmonių pastebi, kad reguliariai sportuodami jie ne tik jaučiasi fiziškai geriau, bet ir tampa emociškai stabilesni. Fizinė veikla padeda sumažinti stresą, pagerina miego kokybę ir padeda išlaikyti geresnę emocinę pusiausvyrą.

Kaip fizinis aktyvumas veikia organizmo funkcijas?

Fizinio aktyvumo poveikis organizmui yra įvairiapusis ir paliečia beveik visas organizmo sistemas. Pradedant nuo širdies ir kraujagyslių, baigiant nervų ir hormonine sistema, judėjimas turi didžiulį teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Pirmiausia, fizinis aktyvumas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Reguliarios aerobinės treniruotės, tokios kaip bėgimas, plaukimas ar vaikščiojimas, stiprina širdį, didina jos pajėgumą ir gerina kraujotaką. Ilgainiui tai mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažina riziką susirgti širdies ligomis.

Kitas svarbus fizinio aktyvumo aspektas – raumenų ir kaulų stiprinimas. Jėgos treniruotės padeda stiprinti raumenis, o kartu gerina laikyseną ir bendrą fizinę būklę. Taip pat stiprėja ir kaulai, o tai ypač svarbu siekiant išvengti osteoporozės ir kitų su amžiumi susijusių kaulų ligų. Fizinio aktyvumo dėka kūnas tampa stipresnis ir atsparesnis traumoms.

Be to, fizinis aktyvumas skatina medžiagų apykaitą. Reguliariai judant, organizmas degina daugiau kalorijų net ir poilsio metu. Tai padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, gerina riebalų apykaitą ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Fizinė veikla taip pat padeda reguliuoti apetitą, todėl daugeliui žmonių lengviau laikytis subalansuotos mitybos.

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ir smegenų veiklą. Judant pagerėja kraujotaka smegenyse, todėl pagerėja koncentracija, atmintis ir bendras protinis darbingumas. Be to, fizinis aktyvumas skatina smegenų neuroplastiškumą, tai yra gebėjimą prisitaikyti ir mokytis. Tai yra ypač svarbu tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant išlaikyti gerą protinę sveikatą.

Kokias dažnas klaidas daro tie, kuriems rūpi sveika gyvensena?

Sveika gyvensena – tai ilgas ir nuoseklus procesas, tačiau daugelis žmonių, siekdami gerų rezultatų, daro klaidas, kurios gali trukdyti pasiekti norimų tikslų arba net pakenkti sveikatai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių reikėtų vengti:

Per didelis entuziazmas pradžioje. Daugelis žmonių, nusprendę pradėti sveikai gyventi, imasi labai intensyvių treniruočių ir griežtų dietų. Tai dažnai baigiasi pervargimu, traumomis ar net motyvacijos praradimu. Svarbu prisiminti, kad sveika gyvensena yra ilgas procesas, o pokyčiai turi būti įgyvendinami palaipsniui.

Netinkamai sudarytas treniruočių planas. Kiekvienas žmogus turi skirtingus kūno poreikius ir fizines galimybes. Netinkamai parinkti pratimai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, tokių kaip raumenų disbalansas, sąnarių skausmas ar net traumos. Svarbu kreiptis į specialistą, kuris padėtų sudaryti individualų treniruočių planą, atitinkantį jūsų fizinę būklę ir tikslus.

Ignoruojamas poilsis. Nepakankamas dėmesys poilsiui ir atsistatymui po treniruočių gali neigiamai paveikti jūsų progresą. Kūnui reikia laiko atsigauti po intensyvių fizinių apkrovų, todėl poilsio dienos yra būtinos. Nuolatinis treniravimasis be poilsio gali sukelti pervargimą ar net traumų riziką.

Per didelis dėmesys mitybai be tinkamo fizinio aktyvumo. Daugelis žmonių, siekdami sveikesnio gyvenimo, sutelkia dėmesį tik į mitybą ir ignoruoja fizinį aktyvumą. Nors mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, judėjimas yra būtinas siekiant išlaikyti kūno sveikatą ir gerą fizinę būklę.

Kineziterapeutai yra tie, kurie gali padėti išvengti ne tik traumų

Kineziterapeutai yra profesionalai, kurie ne tik padeda žmonėms atsigauti po traumų, bet ir padeda išvengti galimų sveikatos problemų, susijusių su netinkama fizine veikla. Jie yra sveikos gyvensenos specialistai, galintys sudaryti individualius treniruočių planus ir užtikrinti, kad kiekvienas žmogus judėtų taisyklingai bei saugiai.

Mūsų studija gali padėti naujokams, kurie dar tik pradeda savo sveikos gyvensenos kelią, sudarydami treniruočių planą, pritaikytą jų fizinei būklei ir galimybėms. Tai ypač svarbu siekiant išvengti traumų ir pervargimo pradžioje, kai kūnas dar nėra pripratęs prie naujų apkrovų.

Be to, mūsų specialistai gali stebėti ir koreguoti jūsų treniruočių eigą. Daugelis žmonių, neturėdami patirties, gali neteisingai atlikti pratimus, o tai gali sukelti ne tik nepageidaujamus rezultatus, bet ir traumų riziką. Mūsų kineziterapeutai padeda ištaisyti techniką, užtikrina, kad pratimai būtų atliekami taisyklingai ir saugiai.

Sveika gyvensena yra ne tik kūno priežiūra, bet ir protinės bei emocinės gerovės siekis. Fizinio aktyvumo svarba šiame procese yra neabejotina, nes jis padeda ne tik išlaikyti kūną stiprų ir sveiką, bet ir gerina psichinę sveikatą bei bendrą savijautą. Kreipimasis į mus gali padėti išvengti klaidų, traumų ir užtikrinti, kad kiekvienas žingsnis sveikatos link būtų saugus ir efektyvus.

Kineziterapiniai pratimai nugarai – būdas ne tik gerinti laikyseną

Nugara – vienas svarbiausių žmogaus kūno elementų, atsakingas ne tik už judesių stabilumą ir koordinaciją, bet ir už viso kūno funkcionavimą. Šiuolaikiniame gyvenime daugelis žmonių patiria įvairias nugaros problemas dėl sėdimo darbo, netinkamos laikysenos ir fizinio aktyvumo stokos. Kineziterapiniai pratimai nugarai – tai vienas iš efektyviausių būdų ne tik gerinti laikyseną, bet ir spręsti įvairias stuburo ir nugaros problemas.

Kuo kineziterapiniai pratimai nugarai yra naudingi?

Kineziterapiniai pratimai nugarai yra ypač naudingi, nes jie padeda stiprinti nugaros raumenis, gerinti stuburo lankstumą ir bendrą kūno stabilumą. Tinkamai parinkti pratimai padeda sumažinti skausmą, pagerinti kraujotaką bei stiprinti raumenų tonusą. Tokių pratimų pagalba galima ne tik išvengti tolesnių problemų, bet ir efektyviai gydyti esamas nugaros ligas. Pavyzdžiui, pratimai, skirti nugaros ištempimui ir raumenų stiprinimui, padeda sumažinti spaudimą stuburui ir apsaugo nuo jo susidėvėjimo.

Reguliariai atliekami kineziterapiniai pratimai padeda pagerinti laikyseną, kuri yra itin svarbi mūsų sveikatai. Netaisyklinga laikysena sukelia raumenų disbalansą, dėl kurio atsiranda skausmas nugaros, kaklo ir pečių srityse. Pratimų pagalba galima atstatyti kūno simetriją ir sugrąžinti raumenims balansą, kas ilgainiui pagerina ir bendrą savijautą.

Be fizinės naudos, kineziterapiniai pratimai turi ir psichologinį poveikį. Nuolatinis skausmas gali sukelti emocinį diskomfortą ir net depresiją. Todėl taisyklingai atliekami pratimai ne tik sumažina skausmą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę, suteikia daugiau energijos, mažina stresą.

Svarbu paminėti, kad kineziterapiniai pratimai nugarai tinka įvairaus amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinio pasirengimo lygio. Kiekvienas asmuo gali gauti individualiai pritaikytą pratimų rinkinį, kuris atitinka jo poreikius ir sveikatos būklę.

Signalai, rodantys, kad dėl nugaros reikėtų apsilankyti pas kineziterapeutą

Ne kiekvienas nugaros skausmas reiškia, kad būtina iškart kreiptis į specialistą, tačiau yra tam tikri signalai, kurie rodo, kad kineziterapija gali būti reikalinga. Pavyzdžiui, nuolatinis arba dažnai pasikartojantis nugaros skausmas yra pirmas ženklas, kad gali būti problemų su stuburo ar raumenų sistema. Jei skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas arba yra labai intensyvus, tai rimtas signalas, jog laikas pasikonsultuoti su specialistu.

Dar vienas svarbus signalas – tirpimas ar skausmo plitimas į kitas kūno dalis. Jei skausmas plinta į kojas, rankas arba jaučiamas tirpimas, tai gali būti ženklas, kad pažeistos nervų šaknys ar kiti stuburo struktūros elementai. Tokie simptomai reikalauja neatidėliotino dėmesio, nes ilgalaikis nervų pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių.

Staigus judesių apribojimas arba raumenų silpnumas taip pat gali būti ženklas, kad jūsų nugaros būklė prastėja. Jei sunkiai galite lenktis, kilnoti svorius arba atlikti kasdienes užduotis, tai gali reikšti raumenų disbalansą ar stuburo problemas, kurias gali išspręsti kineziterapiniai pratimai nugarai.

Galiausiai, jei turite ilgalaikių laikysenos problemų, pavyzdžiui, esate linkę vaikščioti ar sėdėti su išlenkta nugara, tai taip pat gali būti signalas, kad jūsų raumenims ir stuburui reikalinga papildoma priežiūra. Kineziterapijos specialistas gali padėti atstatyti teisingą laikyseną ir užkirsti kelią tolesnėms sveikatos problemoms.

Kaip kineziterapeutas sudaro programą?

Kineziterapijos programos sudarymas yra individualus procesas, priklausantis nuo kiekvieno paciento specifinių poreikių ir sveikatos būklės. Pirmasis žingsnis – išsami konsultacija su specialistu, kurios metu aptariami simptomai, fizinė būklė ir galimos problemos. Specialistas gali atlikti įvairius fizinius testus, kurie padeda nustatyti raumenų disbalansą, judesių apribojimus ar skausmo šaltinius.

Antras žingsnis – kineziterapeutas sudaro individualią pratimų programą, kuri orientuota į problemos sprendimą ir paciento sveikatos būklės gerinimą. Ši programa gali apimti įvairius tempimo, stiprinimo ir mobilumo pratimus, kurie padės atkurti raumenų pusiausvyrą, pagerinti laikyseną bei sumažinti skausmą. Pratimai taip pat gali būti pritaikyti pacientų kasdieniams įpročiams ar darbo pobūdžiui, pavyzdžiui, sėdimam darbui.

Be pratimų, kineziterapeutas taip pat gali rekomenduoti įvairius pagalbinius metodus, tokius kaip masažai, elektrostimuliacija ar karščio terapija. Šios procedūros padeda sumažinti raumenų įtampą, pagerinti kraujotaką ir skatinti greitesnį sveikimą. Visa programa sudaroma atsižvelgiant į paciento individualius poreikius ir sveikatos būklę, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus.

Svarbu paminėti, kad kineziterapiniai pratimai nugarai yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia laiko ir nuoseklumo. Pacientai dažnai turi aktyviai dalyvauti savo sveikimo procese, atlikdami pratimus namuose, sekant specialisto rekomendacijas ir reguliariai lankantis pas kineziterapeutą. Tik tokiu būdu galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir išvengti tolesnių sveikatos problemų.

Priežastys, dėl kurių dažniausiai reikalingi kineziterapiniai pratimai nugarai

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonėms prireikia kineziterapijos, yra sėslus gyvenimo būdas. Ilgai trunkantis darbas prie kompiuterio, ilgos sėdėjimo valandos be tinkamos pertraukos ir mažas fizinis aktyvumas sukelia nugaros raumenų silpnumą, o tai ilgainiui gali lemti skausmus ir stuburo problemas. Kineziterapiniai pratimai nugarai padeda sustiprinti raumenis ir atkurti jų funkcionalumą.

Kita priežastis – netinkama laikysena. Dėl ilgalaikės blogos laikysenos, ypač vaikystėje ir paauglystėje, gali susiformuoti stuburo iškrypimai, tokie kaip skoliozė, kifozė ar lordozė. Šios problemos gali sukelti nugaros skausmus, o jų nesprendžiant, laikui bėgant situacija gali tik blogėti. Kineziterapijos pagalba galima koreguoti laikyseną ir sumažinti skausmą.

Dar viena dažna priežastis – traumos ar stuburo ligos, tokios kaip tarpslankstelinių diskų išvaržos, nervų šaknelių suspaudimas ar osteochondrozė. Šios problemos sukelia stiprų skausmą ir judesių apribojimus, todėl kineziterapiniai pratimai nugarai tampa būtini ne tik skausmui malšinti, bet ir stuburo funkcijoms atkurti.

Galiausiai, kineziterapiniai pratimai nugarai reikalingi tiems, kurie siekia pagerinti bendrą kūno būklę ir išvengti galimų sveikatos problemų ateityje. Tai puiki prevencinė priemonė, kuri padeda palaikyti gerą laikyseną, stiprinti raumenis ir išvengti nugaros skausmų.

Pasekmės, jeigu dėl problemų nesikreipsite į specialistus

Nepaisant nugaros problemų, gali atsirasti rimtų pasekmių, kurios turės ilgalaikį poveikį sveikatai. Viena iš galimų pasekmių yra lėtinis skausmas, kuris ne tik trukdo kasdieniam gyvenimui, bet ir gali sukelti miego sutrikimus, nuotaikos svyravimus ar net depresiją. Ilgainiui lėtinis skausmas gali apsunkinti judėjimą ir apriboti kasdienę veiklą.

Kita rimta pasekmė yra stuburo deformacija. Jeigu ilgą laiką ignoruojamos laikysenos problemos arba nesiimama veiksmų po traumos, stuburas gali pradėti deformuotis, o tai gali sukelti negrįžtamus pokyčius. Pavyzdžiui, skoliozė ar kifozė gali tapti lėtinėmis ligomis, kurios sukelia nuolatinį diskomfortą ir reikalauja ilgalaikio gydymo.

Trečia pasekmė – judesių apribojimas ir raumenų silpnumas. Nesprendžiant nugaros problemų, raumenys gali pradėti atrofuotis, kas ilgainiui apsunkins judėjimą, sumažins lankstumą ir gali lemti dar didesnę traumų riziką. Tai gali reikšti, kad net paprasti kasdieniai veiksmai, tokie kaip pasilenkimas ar svorio kilnojimas, taps sunkiai įveikiamais iššūkiais.

Galiausiai, nesprendžiant problemų, gali atsirasti ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip tarpslankstelinių diskų išvaržos, stuburo nervų suspaudimas ar net galūnių paralyžius. Kineziterapija ne tik padeda išvengti šių pasekmių, bet ir užtikrina, kad jūsų nugara išliktų sveika ilgą laiką.

10 patarimų, kaip efektyviai gerinti sveikatą

Nesvarbu esate jaunas ar senas, rūpintis sveikata būtina visada. Neretai susigriebiame tikrintis sveikatos tik nutikus nelaimei ar užklupus ligai, tačiau tą reikėtų daryti nuolat. O, kad sveikata būtų gera būtina imtis ir efektyvių sveikatos gerinimo būdų. Kokie jie?

10 patarimų sveikatos gerinimui

1. Palaikykite tinkamą mitybą. Valgykite įvairų ir subalansuotą maistą, kuris apima vaisius, daržoves, liesą baltymą, pilno grūdo produktus ir sveikus riebalus. Venkite perdirbtų maisto produktų, pernelyg riebaus ar per daug cukraus turinčių produktų.
2. Būkite aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas yra esminis sveikatos gerinimo veiksnys. Rinkitės mankštą, kuri jums patinka ir kurios galima būtų laikytis ilgalaikėje perspektyvoje, pavyzdžiui, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas ar šokiai.
3. Užtikrinkite pakankamą miegą. Kruopščiai planuokite savo laiką, kad galėtumėte pasirūpinti reguliariu ir kokybišku miegu. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti mažiausiai 7-8 valandas per parą, kad organizmas atsistatytų ir atgautų energiją. Tiesa, būtina ir nepersimiegoti, todėl nereikėtų viršyti 10-ies miego valandų ribos.
4. Vengti kenksmingų medžiagų. Atsisakykite rūkymo ir ribokite alkoholio vartojimą. Ilgalaikis rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali turėti žalingą poveikį jūsų sveikatai ir padidinti ligų riziką.
5. Valdykite stresą. Išmokite efektyvių streso valdymo būdų, tokių kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, vaikščiojimas gamtoje arba hobis, kuris jums teikia malonumą. Stresas gali turėti neigiamą poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai, todėl svarbu rasti būdų jį mažinti.
6. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją ir prevencinių tyrimų būtinybė. Atlikite periodines sveikatos tikrinimo procedūras, tokias kaip kraujo tyrimai, klausos ir regos patikros, tam, kad anksti nustatytumėte bet kokias sveikatos problemas ir laiku imtumėtės prevencinių priemonių. Na, o visų svarbiausia atlikti nemokamai priklausančius profilaktinius tyrimus, kurie apmokami iš Ligonių kasų.
7. Gerkite pakankamai vandens. Vanduo yra esminis organizmo veikimo komponentas. Stenkitės gerti pakankamai vandens per dieną, kad išlaikytumėte tinkamą hidrataciją. Venkite per daug saldžių gėrimų, kurie gali būti turtingi cukrumi ir kalorijomis.
8. Palaikykite gerą psichinę sveikatą. Rūpinkitės savo emocine ir psichine sveikata. Skirkite dėmesį savo jausmams, ieškokite būdų valdyti stresą ir nerimą. Jei reikia, kreipkitės į specialistus, pavyzdžiui, psichologus ar psichoterapeutus, kad gautumėte pagalbą ir tinkamą paramą.
9. Venkite ilgalaikio sėdėjimo. Jei darbas reikalauja ilgo laiko sėdėjimo, stenkitės reguliariai keltis ir judėti. Padarykite pertraukas, kad galėtumėte ištempti kojas ir atlikti keletą paprastų mankštų pratimų.
10. Apsilankymai sanatorijose. Tai būtina atostogų dalis. Tikrai kiekvienas gali sau leisti bent kartą ar du į metus išvykti pasilepinti į sanatoriją, kurioje ne tik pabėgsite nuo rutinos, bet ir pagerinsite sveikatą. Sanatorija „Eglė“ yra bene žinomiausia Lietuvoje ir tikrai ne veltui! Čia jumis pasirūpins aukščiausios klasės gydytojai ir specialistai, kurie paskirs tinkamiausias procedūras, gydymą. Birštono sanatorijos – labai profesionalios ir teikiančios kokybiškas paslaugas, todėl čia tikrai verta sugrįžti! Birštone įsikūrusi ir „Tulpės“ sanatorija, kuri taip pat ne ką mažiau profesionali ir naudinga

Ar tikrai kasdien reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių? Panašu, kad nebūtinai

Pastaruoju metu daug šnekama apie tai, kad jei žmonės kasdien ir nesimankština, tai turi bent jau nueiti 10 tūkst. žingsnių. Padaryti tai šiais visuotinio automobilių naudojimo laikais, žinia, ne visada paprasta. Žinoma, judėti svarbu visiems, bet kiek iš tiesų kasdien reikia nueiti žingsnių, kad būtumėme sveiki? Panašu, kad mažiau, nei manėte.

Metų metus manėme, kad 10 tūkst. žingsnių – riba, kurią turime kasdien pasiekti, jei norime džiaugtis puikia sveikata. Vis dėlto, 2019 m. Brighamo Youngo universiteto pristatytame tyrime pateikiamos netikėtos išvados. Tyrime dalyvavo beveik 16,5 tūkst. amerikiečių baltųjų moterų, kurių amžiaus vidurkis – 72 m. Taigi, nors ir tirta siaura gyventojų grupė, pasiekti aiškūs rezultatai – bet koks, net mažiausias judėjimas, teigiamai veikia mūsų sveikatą.

4400-5900 žingsnių

Pasirodo, kad mokslininkai net nelabai nutuokia, iš kur kilo 10 tūkst. žingsnių riba – gali būti, kad šis žingsnių skaičius atėjo dar nuo 1965 m.  Japonijoje pristatyto žingsmiačio, kuris japoniškai ir buvo pavadintas „10 tūkst. metrų“. Taigi, pats laikas atnaujinti šiuos duomenis.

Nustatyta, kad moterys, tuos 4 m. kasdien nueidavusios bent 4400 žingsnių, savo mirtį atitolino 41 proc., lyginant su moterims, nueidavusiomis vos po 2200 žingsnių, o štai tarp 5900 žingsnius nueidavusių moterų, mirties atvejų pasitaikydavo kone perpus mažiau nei tarp mažiau žingsnių nueidavusių tyrimo dalyvių.

7500-8500 žingsnių

Tarp kasdien 7500 žingsnius nueidavusių tyrimo dalyvių mirčių atvejų buvo mažiausiai, tačiau dar daugiau žingsnių nueidavusios moterys mirties labiau neatitolino, t.y. jos galėjo nueiti ir  10 tūkst. ar dar daugiau žingsnių, bet rezultatai išliko tokie patys, kaip nueinant 7500 žingsnių. Ar 7500 žingsnių – nauji 10 tūkst. žingsnių? Galbūt, bet dabar tikrai aišku, kad 7500-8500 žingsnius per dieną nueidavusios moterys, lyginant su mažiau vaikščiojusiomis tyrimo dalyvėmis, mirtį atitolindavo 58 proc.

Tempas nesvarbus

Tyrimo autoriai teigė, kad svarbiausia – žingsnių kiekis, o ne ėjimo tempas ar ėjimas įkalnėn. Išvada viena ir aiški – bet koks ėjimas ar vaikščiojimas gerino tyrimo dalyvių sveikatą, o vienas tyrimo autorių, daktaras I. Min-Lee sakė: „Nieko naujo nepasakysime: judėjimas – sveikatos pagrindas, bet šįkart turime šią naujieną: užtenka judėti ir mažiau, nei iki šiol manyta.“

Tyrimo autoriai tikisi, kad tokie tyrimo rezultatai paskatins žmones vaikščioti daugiau ir nebijoti nepasiekti 10 tūkst. žingsnių. Kitąkart važiuodami į darbą ar parduotuvę, automobilį pasistatykite toliau ar ilgiau pasivaikščiokite su mylimu augintiniu – net tokios nedidelės jūsų pastangos sustiprins jūsų sveikatą.

Straipsnio autorė – Giedrė Izabelė Janušaitė (Šaltinis – DOCTOR OZ) 

5 patarimai, padedantys išvengti sportinių traumų

Judėjimas žmogui labai svarbus. Jis padeda stiprinti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Reguliaraus fizinio aktyvumo nauda visiškai įrodyta, o fizinė veikla yra būtina sveiko gyvenimo būdo dalis. Vis dėlto dažnam sportą pamėgusiam asmeniui tenka susidurti su įvairiomis sportinėmis traumomis.

Mes pateikiame 5 būdus, galinčius padėti jų išvengti ir džiaugtis judėjimo laisve be jokių ilgiau trunkančių apribojimų. Taigi kokie šie patarimai?

1) Geriau pasitarti su profesionalu.

Nusprendėte sportuoti? Puiku! Vis dėlto labai naudinga apie tai pasikalbėti su specialistu – tai gali būti gydytojas, kineziterapeutas, treneris. Kai kurios sporto šakos Jums gali netikti, pavyzdžiui, venų varikoze sergantiems asmenims geriau vengti labai ilgų distancijų bėgiojimo arba sunkumų kilnojimo, nes tai didina venų traumų riziką. Kur kas labiau tiks vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis ar plaukiojimas baseine. Kelių ar klubų sąnarių turintiems asmenims gali netikti bėgiojimas, o stuburo traumą patyrusiems asmenims – sunkumų kilnojimas. Galbūt Jums užteks tik vienos konsultacijos ar kelių individualių treniruočių su profesionaliu treneriu ir galėsite saugiai bei užtikrintai sportuoti toliau. Ypatingai naudingos konkrečiai Jums pritaikytos sporto programos – jos padės pasiekti geriausių rezultatų ir nepersitempti.

2) Fizinis krūvis turi būti didinamas palaipsniui.

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – neteisingas asmeninių galimybių įvertinimas ir per didelių fizinių krūvių pasirinkimas. Apskaičiuota, kad viena dažniausių sportinių traumų priežasčių yra per didelio fizinio krūvio pasirinkimas. Žinoma, optimizmas ir motyvacija yra labai svarbūs, tačiau reikėtų pradėti atsargiau, tik po truputį didinant fizinį krūvį. Galima pateikti bėgiojimo treniruočių pavyzdį – pirmosiomis savaitėmis reikėtų nubėgti po kelis km, vėliau galima didinti distanciją iki 5 km, o ateis tokia diena, kai galėsite nubėgti ir 10 km, jei tik fiziniai krūviai bus adekvatūs ir pritaikyti būtent Jūsų galimybėms. Jei svajojate apie maratoną, šio tikslo siekite palaipsniui ir Jums pavyks.

3) Tinkamas apšilimas – jau pusė darbo.

Kodėl sakome, kad tinkamas apšilimas – jau pusė darbo? Todėl, kad tinkamai neapšilus tikimybė, kad patirsite traumą, išauga net keletą kartų. Ir tokios sportinės traumos dėl nepakankamo apšilimo būdingos ne tik mėgėjams, bet ir profesionaliems sportininkams. Būtent todėl krepšininkai pasiruošimą varžyboms pradeda nuo apšilimo ir raumenų paruošimo kur kas rimtesniems fiziniams krūviams. Apšilimas turėtų trukti bent 5-10 minučių, o profesionalių sportininkų apšilimas gali trukti ir ilgiau. Apšilimas svarbus tuo, kad jis tinkamai paruošia kūną treniruotei. Kūnas tampa mobilesnis, lankstesnis ir atsparesnis įvairioms traumoms, nes gali saugiai atlikti kur kas daugiau veiksmų. Apšilimo metu natūraliai padidėja raumenų judesių amplitudė ir jėga. Apšilimas ne be reikalo vadinamas būtent taip – jis padeda raumenims pasiekti tam tikrą „darbinę“ temperatūrą, kuri saugo nuo traumų. Apšilimas turėtų būti kiekvienos treniruotės įžanga – jei pulsas padidėjo, padažnėjo kvėpavimas ir atsirado lengvas sukaitimas, tuomet, tikėtina, treniruotei pasiruošėte tinkamai.

4) Dietos ir skysčių svarba – labai didelė

Tinkamą ląstelių mitybą sportinės treniruotės metu užtikrina subalansuota mityba, tad būtina stengtis valgyti ne tik sveikai, bet ir reguliariai. Prieš treniruotę reikėtų pavalgyti, tačiau iki jos turėtų likti bent pora valandų. Po treniruotės labai naudinga suvalgyti bananą – jis padeda susigrąžinti prarastas medžiagas ir greitai „pamaitinti“ ląsteles. Svarbu neužmiršti ir pakankamo skysčių kiekio – sportuojant reikėtų nepamiršti gurkšnoti vandens arba išgerti po 150-200 ml kas 15-20 minučių. Jei treniruotė trunka ilgiau kaip pusantros valandos ir ji labai intensyvi, reikėtų rinktis maistinėmis medžiagomis, ypatingai angliavandeniais, papildytus gėrimus.

5) Organizmo atsinaujinimui būtinas poilsis

Poilsio dienas į savo tvarkaraštį įtraukia net ir profesionalūs sportininkai. Jų dėka reikšmingai sumažinama raumenų nualinimo tikimybė. Poilsis būtinas, kad organizmas tinkamai atsinaujintų. Pernelyg intensyvus fizinio aktyvumo režimas gali reikšmingai padidinti sportinių traumų riziką, nes pervargę audiniai nebegali atlaikyti tokio didelio krūvio, todėl tokiu atveju tampa įmanoma patirti ne tik raumenų patempimą, bet net ir plyšimą.

Raumenų skausmas – kas jį sukelia ir kaip jo išvengti

Raumenų skausmas gali tiesiog varyti iš proto, ypač jei jis labai stiprus, varginantis, apribojantis mobilumą ir pradedantis kenkti gyvenimo kokybei.

Pakalbėkime apie dažniausias raumenų skausmo priežastis ir būdus, padedančius išvengti raumenų skausmo.

Kokios dažniausios raumenų skausmo priežastys?

Manoma, kad daugelis raumenų skausmo atvejų atsiranda dėl per didelio arba per mažo fizinio aktyvumo, streso ir įtampos. Pristatome dažniausias raumenų skausmo priežastis:

• Su stresu susijęs raumenų skausmas – nervinės įtampos metu raumenys labai įsitempia. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes jis padeda mums „susitvarkyti“ su sudėtingesnėmis situacijomis, tačiau jei nervinė įtampa kamuoja beveik nuolatos, dėl tokios ilgai trunkančios būsenos ir raumenų įsitempimo gali atsirasti raumenų įtampos skausmas. Geriausias „vaistas“ šiuo atveju – pradėti gyventi taip, kad stresas pasitrauktų, o raumenys – atsipalaiduotų;
• Su dideliu fiziniu aktyvumu susiję raumenų skausmai – jei fizinės veiklos krūvis ir dažnis yra per dideli, raumenys tiesiog nespėja atsigauti ir gali kamuoti dėl per didelio fizinio krūvio atsirandantys skausmai. Tai vadinama raumenų nualinimu. Geriausias vaistas šiuo atveju yra bent 3 paras (72 valandas) trunkantis poilsis ir savijautos stebėjimas;
• Su įvairiais raumenų pažeidimais susiję skausmai – raumenų traumos yra viena dažniausių ūminių raumenų skausmo priežasčių – šiuo atveju būtina įvertinti, kokio stiprumo yra pažeidimas;
• Su raumenų silpnumu susiję skausmai – jei raumenys ilgą laiką negauna fizinės veiklos, jie po truputį pradeda silpti ir nykti, todėl raumenims gali tapti sunku atlaikyti net kūno griaučius – atsiranda į maudimą panašių lėtinių skausmų, kurie gali varginti metų metus – geriausia pradėti praktikuoti sportinę veiklą, kad raumenys sustiprėtų ir atgautų pradinę savo būseną;
• Raumenų skausmai gali būti susiję su įvairiomis infekcinėmis, reumatinėmis, autoimuninėmis ir kitokio pobūdžio ligomis, pavyzdžiui, per mažu arba per dideliu skydliaukės aktyvumu – šiuo atveju būtina gydyti pagrindinę ligą;
• Raumenis gali skaudėti dėl magnio, kalcio, kalio ir vitaminų B bei kitų medžiagų trūkumo;
• Raumenų skausmas gali būti šalutinis vaistinių preparatų poveikis;
• Skausmas gali atsirasti dėl nesubalansuotos mitybos, žalingų įpročių propagavimo, nekokybiško poilsio, sukrečiančių įvykių ir t.t.

Kaip išvengti raumenų skausmo ir traumų?

Reikėtų vengti labai grubių ir staigių judesių ir per didelio fizinio krūvio – tai dažniausios ūminių raumenų pažeidimų priežastys. Reguliari fizinė veikla ir judėjimas padeda stiprinti raumenis, todėl mažėja dėl jų silpnumo besivystančių lėtinių skausmų tikimybė. Paprastai tariant, raumenims svarbu gauti reguliarų ir adekvatų fizinį krūvį ir, priešingai, visi kraštutinumai gali padidinti ūminių arba lėtinių skausmų tikimybę. Tarkime, prieš aktyvesnę sportinę veiklą būtina tinkamai apšilti, o per pačią treniruotę sportuoti reikia tik pagal savo galimybes, laikantis visų rekomendacijų. Būtina pabrėžti, kad daugiausiai raumenų traumų įvyksta būtent sporto metu, kai pacientas gerokai persistengia, tarkime, per pirmąsias treniruotes mėgina pasiekti didelių rezultatų.

Taip pat reikėtų stengtis, kad mityboje netrūktų jokių svarbių maistinių medžiagų. Kadangi ilgalaikis rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir vaistais taip pat gali sukelti raumenų skausmus, geriau vengti tokių žalingų įpročių. Tokiu būdu pagerės ne tik raumenų būklė, bet ir bendroji savijauta. Raumenų skausmų padeda išvengti tinkama laikysena, patogi ir ergonomiška darbo bei poilsio aplinka, todėl tikrai verta investuoti į ergonomišką darbo įrangą, kokybišką miego čiužinį, patogią automobilio sėdynę ir t.t. Beje, dėl labai stipraus ūminio skausmo ir ilgiau trunkančio lėtinio skausmo būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti stipraus minkštųjų audinių pažeidimo arba kokios nors ligos, kurią būtina gydyti, ženklas.

Kaip malšinti ūminį raumenų skausmą?

Svarbiausios taisyklės po patirtos raumenų traumos – ramybės suteikimas, šalčio terapijos taikymas, kompresijos palaikymas ir galūnės pakėlimas, jei tik tai įmanoma. Ledo kompresai ant pažeistos vietos gali būti dedami kas keletą valandų – tokia procedūra per pirmąsias paras po raumenų pažeidimo labai veiksmingai mažina audinių skausmą ir tinimą. Jei skausmas stipresnis, rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, deksketoprofenas, kurio savo sudėtyje turi Dolmen granulės geriamajam tirpalui, plėvele dengtos tabletės ir geriamasis tirpalas paketėlyje. Vaistus nuo skausmo galima vartoti ir vietiškai – gelių, tepalų, purškalų, pleistrų pavidalais. Žinoma, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Jei situacija per keletą parų negerėja arba ji staigiai blogėja, tuomet būtina kreiptis į gydytoją – galbūt reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba.

Farmacininkė Rūtelė Foktienė

Žygis žiemą – tinkamai pasiruošus, kodėl gi ne?

Neseniai vienas mano pažįstamas grįžo iš Šv. Jokūbo kelio (isp. Santiago de Compostela). Stebėjausi, kaip per kelias savaites jis sugebėjo įveikti beveik 300 kilometrų. Pajutęs, kaip smagu yra keliauti, dalyvauti žygiuose, būtent jis man pasiūlė žiemą keliauti į žygį. Nutariau prie jo prisijungti, suprasdama, kad Lietuva – tai ne Ispanija, žygis gal ir nebus toks jau šiltas ir linksmas, kaip kad buvo jam buvo Šv. Jokūbo kelyje, tačiau nuotykių jame tikrai nestigs. O kam gi nepatinka nuotykiai. Susikroviau kuprinę ir susiruošiau žygiui žiemą.  

Žygis žiemą: ką privaloma turėti?

Geri batai. Nesvarbu ar keliauji žiemą, ar vasarą, privalai turėti patogius batus. Tiesa, žiemą jie turi būti ne tik kad patogūs, bet ir šilti. Vienas iš blogiausių dalykų, kuris gali nutikti žygio metu – tai kuomet batai nutrina kojas, tuomet eiti kiekvieną žingsnį, o tuo labiau kilometrą tampa tikra kančia. Kuomet ruošiatės žygiui žiemą, nepamirškite užsidėti šiltų kojinių. Žygio žiemą metu galima dėtis net kelias poras kojinių – būsite tikri, jog Jūsų kojos nesušals.

Žygiavimo drabužiai – kelnės, megztiniai, striukė. Kaip ir neperšlampami batai, taip ir kelnės ir visi kiti išoriniai drabužiai, būtų gerai, kad būtų neperšlampami. Renkantis striukę atkreipkite dėmesį į tris pagrindinius dalykus. Pirma, ji turi būti atspari prakaitui. Antra – nepralaidi vėjui. Trečia – neperšlampama. Būtų gerai, kad striukė būtų dar ir šilta.

Kuprinė. O kaip gi be jos? Moterims sunkiau susidėti kurpinę nei vyrams: atrodo, joms reikia daug daugiau daiktų. Jei einate į trumpą žygį, būtinai pasiimkite termosą – jis taps nepamainomas tuomet, kai žygio metu sušalsite. O tiems, kurie „ant šilumos“ įsideda į kuprinę alkoholinio gėrimo, reikėtų būti itin atsargiems: jo padauginus kraujagyslės plečiasi, kūnas greičiau praranda šilumą, žmogus praranda reakciją ir gali net nepajusti, kaip viena ar kita galūnę ima šąlti.

Skauda sąnarius – gal peršalote žygio metu?

Žygiuoti žiemą nėra lengva. Ir ne tik todėl, kad šalta, sniego daug, bet ir dėl to, jog žiemą tyko patys įvairiausi ir netikėčiausi pavojai. Pavyzdžiui, žygiuojant su grupe Jūsų maršrutas gali būti bridimas per pelkę, kurio metu sušlapusios kojos gali būti priežastis atsirasti sąnarių skausmui. Tad pasirūpinkite, kad po žiemos žygio, Jūsų namuose būtų vaistai nuo sąnarių skausmo: niekada negali žinoti, kada prireiks tokių vaistų Jums, ar Jūsų artimam žmogui. Taip pat hematomoms ir tinimui mažinti – heparino tepalas pvz. Lioton 1000.

Kam žiemos žygių reikėtų atsisakyti?

Žiemos žygių atsisakyti reikėtų tiems, kurie nuolat serga, o sloga ar skaudama gerklė – nuolatinė žiemos palydovė. Nusilpus imunitetui ir esant blogom sąlygoms (šalčiui, vėjui, nuovargiui) žmogus greitai gali susirgti. Ignoruojant pačius pirmuosius peršalimo simptomus – slogą, kosulį, gerklės skausmą yra rizikuojama susirgti gripu, o negydomo gripo komplikacijos gali būti labai rimtos, net mirtis. Tad renkantis žiemos žygius svarbu nepervertinti savo galimybių: tikrai ne visiems tinka dviejų parų žygiai per kuriuos būna visko. Jei norite žygiuoti, esate naujokas šioje srityje, pradėkite nuo trumpų žygių, žiūrėkite, kaip Jūsų organizmas į juos reaguoja.

Žygiai žiemą – tai puikus būdas patirti daug įspūdžių. Netikite? Pabandykite patys ir sužinosite, kad romantiškas žygis dviese gali būti lygiai taip pat kupinas adrenalino kaip ir žygis su grupe. Tad kodėl gi nuobodaus pasisėdėjimo ant šiltos sofutės neiškeitus į kupinus įspūdžių žygius?

L.Rimgailė

Nugaros skausmo prevencija – smagūs užsiėmimai su pakabinamų juostų sistema

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vienas iš veiksnių labiausiai veikiančių žmonių gyvenimo kokybę – nugaros skausmas, nes nugara – dažniausia skausmo lokalizacijos vieta. Nugaros skausmas labai komplikuoja gyvenimo kokybę – sukelia ne tik fizines ir psichines kančias, lėtiniam nugaros skausmui gydyti išleidžiama daugiau lėšų nei širdies ligoms, AIDS ir onkologinių ligų gydymui, o tai didelė našta šeimos ir valstybės biudžetui. Statistika grėsminga – nugaros skausmai yra pagrindinė žmonių iki 45 metų amžiaus ir trečia pagal dažnumą sulaukusių daugiau nei 45 metų amžiaus neįgalumo priežastis.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į nugaros sveikatą, PSO kasmet rugsėjo 6 – 12 dienomis skelbia Nugaros savaitę, kurios tikslas informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros funkcinius sutrikimus, ūmius bei lėtinius susirgimus, jų atsiradimo priežastis ir galimą profilaktiką.

Dažniausios nugaros skausmo priežastys: netaisyklinga laikysena, netinkama darbo padėtis, tarpslankstelinio disko išvarža, netinkamai atliekami pratimai, netinkama avalynė, pėdos skliauto problemos ir kita. Viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių – raumenų jėgos asimetrija (disbalansas) tarp nugaros–pilvo raumenų jėgos, kuomet vieni kūno raumenys yra pertempti, t. y. „veža“ visą krūvį, o kiti – atsipalaidavę. Lėtinis ir ūmus nugaros skausmas malšinamas taikant medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą. Dažniausiai skiriamas kombinuotas gydymas, bet pastaruoju metu vis dažniau ir sėkmingiau taikomas nemedikamentinis gydymas – fizinių pratimų terapija.

Fiziniai pratimai – geriausias būdas išvengti nugaros skausmų ir pažeidimų, taip pat apsisaugoti nuo jų atsinaujinimo, teigia mokslininkai. Reguliari mankšta padeda užtikrinti liemens stabilumą bei tinkamą raumenų balansą. Kineziterapijos praktikoje atsiranda vis naujų metodų (pratimai ant terapinių kamuolių, nestabilių plokštumų, kabančių juostų ir kita) šios problemos sprendimui.

Didelis gyvenimo tempas koreguoja mūsų laisvalaikį – jo lieka vis mažiau. Dažniausia priežastis, kodėl žmonės nesportuoja – laiko trūkumas. Galima išeitis – treniruotės namuose su pakabinamų juostų sistema (TRX). Pratimų esmė – aktyvuoti giliuosius pilvo ir nugaros raumenis įjungiant skersinį pilvo ir nugaros dauginį (musculus multifidus) raumenis. Šių treniruočių populiarumas pasaulyja labai sparčiai didėja, nes per trumpą laiką pasiekiami puikūs raumenų stiprinimo rezultatai. Užsiėmimai tinka bet kokio fizinio pajėgumo, lyties, amžiaus bei svorio žmonėms.

Atlikta daug mokslinių tyrimų, lyginančių skirtingų fizinių pratimų kompleksų poveikį lėtinį nugaros skausmą patiriantiems asmenims. Nustatyta, kad laisvojo kybojimo pratimų atlikimas naudojant pakabinamų juostų sistemą (TRX) lyginat su standartiniais kineziterapijos pratimais yra ženkliai efektyvesnis visose reabilitacijos gydymo programose. Įrodyta, kad taikant pratimus, kurių metu stabilizuojamas stuburas (atstatoma giliųjų raumenų funkcija), ženkliai sumažėja nugaros skausmai.

1990 metais buvęs JAV karinio jūrų laivyno pėstininkas Randy Hetrick patentavo pakabinamų juostų sistemą – juostų treniruoklį, kuris buvo pavadintas „TRX“ (Total Resistance eXercise) ir susiejo treniruotes su pratimais, kurių metu apkrova išgaunama pasitelkiant savo kūno svorį.

Atliekant pratimus su TRX juostomis kūnas veikia kaip vieninga sistema, į judesio atlikimą įjungiami ne tik skersaruožiai (išoriniai), bet ir gilieji raumenys, kurie atsakingi už stabilumo palaikymą. Nusilpusius giliuosius raumenis išduoda ,,nelaikantis stuburas“, nugaros skausmas. Didžiausią dėmesį žmonės skiria išorinių raumenų stiprinimui, o gilieji raumenys lieka silpni. Taip vystosi disbalansas tarp dviejų lygiaverčių savo svarba raumenų. Atliekant pratimus su TRX juostomis  kūno masės dalis yra palaikoma rankomis arba kojomis TRX kilpose, o kūnui suteikiama padėtis įviariais kampais, kūno svorio centras keičia savo padėtį – visa tai priverčia įsijungti į darbą kūno branduoliui visų pratimų metu. Atliekant pratimus su TRX juostomis pasiekiamas tinkamas sąnarių stabilumo ir mobilumo santykis, o tai užtikrina taisyklingą kūno laikyseną, pakankamą judesių laisvę sąnariuose.

Mokslininkai tyrinėdami treniruočių su TRX juostomis poveikį nustatė, kad sumažėjo apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas, padidėjo apatinės nugaros dalies ir dubens komplekso stabilumas, padidėjo juosmeninės dalies paslankumas, pagerėjo tiriamųjų pusiausvyra ir kita. Pastebėta, kad atliekant atsispaudimus naudojant TRX juostas, ženkliai didesnė pilvo raumenų aktyvacija, lyginant su pratimais atliekamais ant stabilaus paviršiaus. Nustatyta, kad tiriamieji atlikę pratimus su TRX juostomis, padidino statinės nugaros raumenų išvermės rodiklius, liemens lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos rodiklius, blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų ištvermę. Sumažėjo tiriamųjų skausmo intensyvumas.

Nugaros skausmo galime išvegti, svarbu imtis prevencinių priemonių – atkreipti dėmesį į laikyseną, vengti viršsvorio, nekelti sunkių daiktų, rinktis ergonomišką darbo aplinką, o svarbiausia – stiprinti kūno raumenis.

Parengė: doc.dr. A.Mockienė, VDU lektorė